SUŽADĖTINIŲ RENGIMO SANTUOKOS SAKRAMENTUI TVARKA ŠIAULIŲ VYSKUPIJOJE:

I. SUŽADĖTINIAI, NORINTYS PRIIMTI SANTUOKOS SAKRAMENTĄ, Į SAVO PARAPIJOS KLEBONĄ KREIPIASI NE VĖLIAU, KAIP 5 MĖNESIAI IKI SANTUOKOS DATOS.

II. SANTUOKOS PARAPIJĄ IR SUŽADĖTINIŲ PALYDĖJIMO KURSUS KVIEČIAME PASIRINKTI TOJE VIETOJE, KUR JŪS GYVENATE IR ESATE BENDRUOMENĖS DALIS.

III. SUŽADĖTINIŲ PALYDĖJIMO KURSAI VYKSTA ŠIAULIŲ VYSKUPIJOS ŠEIMOS CENTRE IR DEKANATŲ – JONIŠKIO, KELMĖS, RADVILIŠKIO, PAKRUOJO – ŠEIMŲ CENTRUOSE

IV. SUŽADĖTINIAMS, GYVENANTIEMS UŽSIENYJE, GALIOJA TA PATI TVARKA. KURSUS JIE LANKO SAVO GYVENAMOSIOS VIETOS PARAPIJOJE, ARBA ARTIMIAUSIOJE PARAPIJOJE, KUR VYKSTA KURSAI.

v. EKSTREMALIOMIS SITUACIJOMIS, KARANTINO METU SUŽADĖTINIŲ KURSAI GALI BŪTI VEDAMI NUOTOLINIU BŪDU, VIDEO FORMATU IR KITAIS PRITAIKYTAIS BŪDAIS.

VI. NUSTATYTA IR REKOMENDUOJAMA RINKLIAVA UŽ SUŽADĖTINIŲ KURSUS 100 eur PORAI UŽ VISUS SUSITIKIMUS. JEIGU ORGANIZUOJAMI NUOTOLINIAI KURSAI, SUŽADĖTINIAMS,  RINKLIAVOS MOKESTIS 120 EUR UŽ 8 SAVAIČIŲ KURSUS

ŠIAULIŲ VYSKUPIJOS ŠEIMOS CENTRE LANKANTYS KURSUS SUŽADĖTINIAI, RINKLIAVĄ PERVEDA Į A.S LT177300010142178761, SWEDBANK, AB

Daugiau informacijos el paštu svsuzadetiniai@gmail.com

Sužadėtinių rengimo santuokos sakramentui programa „Dviem geriau negu vienam…Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti”

1 tema. Meilė – santuokos duona ir vynas
2 tema. Kas įtakoja bendravimą.
3 tema. Keistis kartu
4 tema. Atleisti ir švęsti
5 tema. Katalikiškas požiūris į lytiškumą
6 tema. Vaikai – Dievo dovana. Šeimos planavimas gyvenant katalikiškoje šeimoje.
7 tema. Dievas ir Bažnyčia
8 tema. Santuokos sakramentas

Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie santuoką:

1601 „Santuokos sąjunga, kuria vyras ir moteris tarpusavyje sukuria viso gyvenimo bendrystę, savo prigimtimi skirtą sutuoktinių gerovei bei palikuonių gimdymui ir auklėjimui, Viešpaties Kristaus tarp pakrikštytųjų buvo iškelta į sakramento garbę.“

1602 Šventasis Raštas prasideda vyro ir moters sukūrimu pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir baigiasi „Avinėlio vestuvių“ (Apr 19, 9) vizija. Ir vienur, ir kitur Šventasis Raštas kalba apie santuoką ir jos „slėpinį“, apie jos įsteigimą ir Dievo jai teikiamą prasmę, apie jos kilmę ir tikslą, įvairius jos įgyvendinimo būdus per visą išganymo istoriją, apie nuodėmės sukeltus jos sunkumus ir jos atnaujinimą „Viešpatyje“ (1 Kor 7, 39), naujoje Kristaus ir Bažnyčios Sandoroje.

1603 Glaudi santuokinio gyvenimo ir meilės bendruomenė yra Kūrėjo įsteigta ir apdovanota savais įstatymais […]. „Pats Dievas yra įkūręs santuoką.“ Pašaukimas santuokai yra įrašytas pačioje iš Kūrėjo rankų išėjusių vyro ir moters prigimtyje. Santuoka nėra grynai žmonių išrasta institucija, nors per daugelį amžių skirtingose kultūrose, visuomeninėse struktūrose ir dvasinėse sanklodose labai įvairavo. Ši įvairovė neturi palikti užmarštyje bendrų ir pastovių santuokos bruožų. Nors šios institucijos kilnumas ne visur vienodai aiškiai matomas, vis dėlto visose kultūrose daugiau ar mažiau suvokiama santuokinio ryšio didybė, nes „asmens ir žmonių visuomenės apskritai bei krikščionių bendrijos gerovė glaudžiai susijusi su santuokinės ir šeimos bendruomenės klestėjimu“.

1604 Dievas, sukūręs žmogų iš meilės, pašaukė jį meilei, kuri yra pagrindinis ir įgimtas kiekvieno žmogaus pašaukimas. Juk žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, o „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8. 16). Kadangi Dievas sukūrė vyrą ir moterį, jų tarpusavio meilė yra absoliučios ir nesibaigiančios Dievo meilės žmogui atvaizdas. Kūrėjo akyse ta meilė gera, labai gera. Dievo laiminama santuokinė meilė yra skirta būti vaisinga ir tarnauti bendram tikslui palaikyti kūriniją: „Dievas juos palaimino tardamas: ‘Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!’“ (Pr 1, 28).

1605 Šventasis Raštas tvirtina, kad vyras ir moteris sukurti vienas kitam: „Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2, 18). Moteris, „kūnas iš jo kūno“, tai yra vyrui lygi, visai jam artima, yra jam Dievo duota kaip „bendrininkė“, atstovaujanti Dievui, kuris mums padeda. „Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu“ (Pr 2, 24). Kad tai reiškia neišardomą jų dviejų gyvenimų vienybę, parodė patsai Viešpats primindamas, koks „pradžioje“ buvo Kūrėjo planas: „Taigi jie jau nebe du, o vienas kūnas“ (Mt 19, 6).

LAISVĖ

„Tai gebėjimas pasirinkti ir apsispręsti už savo paties veiksmus… Žmogus apdovanotas laisve, nes jis yra pašauktas mylėti. O mylėti be laisvės neįmanoma. „Mes esame laisvi, tad „su savo kūnu galime daryti, ką norime”. Tačiau mes nesame laisvi nuspręsti, ar tai, ką darome su savo kūnu yra gėris ar blogis. Taigi žmogaus laisvė (kaip pasirinkimas) yra visiškai įgyvendinama ne išradinėjant gėrį ir blogį, bet sugebant tinkamai tarp jų pasirinkti” (Chr.West Kūno teologija pradedantiesiems)

NEIŠARDOMUMAS

„Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos ir jie tampa vienu kūnu” (Pr 2 ,24) „1661 Santuokos sakramentas yra Kristaus ir Bažnyčios vienybės ženklas. Sutuoktiniams jis suteikia malonę mylėti vienas kitą tokia meile, kokia Kristus pamilo savo Bažnyčią; tad sakramento malonė žmogišką sutuoktinių meilę daro tobulesnę, sustiprina jų nesuardomą vienybę ir juos pašventina kelyje į amžinąjį gyvenimą.”(KBK)

IŠTIKIMYBĖ

„Po meilės, vienijančios mus su Dievu, didžiausia draugystė yra santuokinė meilė. Šiai sąjungai būdingi visi geros draugystės bruožai: troškimas gėrio kitam, abipusiškumas, artimumas, švelnumas, tvirtumas ir panašumas, atsirandantis kuriant bendrą gyvenimą.” (AL 123). Ištikimybei priešingas yra svetimavimas. „Svetimavimas savo širdyje įvyksta tuomet, kai asmuo nusprendžia į kitą žmogų žvelgti ir su juo elgtis kaip su objektu savo geismui patenkinti, o ne asmeniu, skirtu meilei pagal Dievo paveikslą” (Chr.West)

GYVYBĖ

„Pora, kuri myli ir duoda pradžią gyvybei, yra tikra gyva „skulptūra”, gebanti išreikšti Dievą Kūrėją ir Išganytoją. Todėl vaisinga meilė tampa Dievo vidinės tikrovės simboliu” (AL11) Sutuoktiniai yra pašaukti bendradarbiauti su Dievu ir perduoti gyvybę. Tėvystės pagrindinė užduotis – brandinti vaikuose gerus įpročius, perduoti tradicijas ir papročius, krikščionišką auklėjimą ir praktiką.